kerėplas

kerė́plas sm. (1) 1. žr. kerėpla 1: Pastato kerė́plą ir smegdo iš tolo lazdom, taikydami numušti, paversti An. 2. išsišakojęs, išsikėtojęs medis ar šiaip kas: Pasišiaušęs kaip kerė́plas J(Ds). Šalia lovos pastatytas kažkoks kerėplas, apdengtas marška rš. Kam jūs laikot šitą suolą kaip kerėplą! Rk. 3. scom. žr. kerėpla 5: Tai jau toks kerė́plas An.

◊ kerė́plą mùšti tokį vaikų žaidimą žaisti (sustojus ratu, stengtis lazdom numušti viduryje pastatytą trišaką medelį): Piemenys kerė́plą mùša An.